stumdyti

stùmdyti, -o, -ė tr. K, Š, NdŽ, KŽ, stumdýti, stum̃do, stum̃dė; SD371, H, R, MŽ, Sut, N, M, L, Rtr iter. stumti. 1. stumiant judinti, perkėlinėti iš vienos vietos į kitą: Pelus stùmdo į krūvą DŽ¹. [Uršulė] metė stumdžiusi puodus prie židinio K.Bor. Kiek pelų – stumdýt net nusbodo! Sdk. Stumdyt mėšlam reikia geros stūmos Lp. Stùmdė šiaudus su grėbliu ir nulaužė grėblakotį Vkš. Petro kiemą stùmdė su traktoriu: atstūmė sniegą nuo kelio Mžš. Girdėjo, ka ardus stùmdys į vieną, į kitą galą. Įeik – nieko nėra Gd. Ji ilgai stumdė (traukinėjo) stalčius rš. | prk.: Seniau ežias vienas kito stum̃dė (prisiskirdavo kaimyno žemės) Dglš. ^ Baronas bliauna, medis dūsuoja, arklys tęsia, ė bernas stùmdo (griežia smuiku) Nmč. ║ stumiant versti judėti kuria nors kryptimi: Stùmdžiau vagonelius Kli. Žiūriu – Mykolas vežimuką stùmdo po miestą Jrb. Anūkai stùmdo dviratį, o man liepia žiūrėt pro langą Lel. Paskiau jau pradėjo dirbti tokius iš medžio stùmdomus vygius End. | refl.: Vežimo neturime, tai stumdomės (važinėjame) su rogutėmis sp. 2. judant užkliudinėti, smūgiu prisilietinėti: Rodėsi, kad nematomos rankos stumdo mane į visas puses rš. Aš išejau iš eilės, kad nestùmdyt[ų] Žln. | refl. NdŽ, DŽ, Ad, Šmk, Yl, Lk: Žmonių – gal iš visos apskrities: tik eina, tik skuba kits kitą lenkdami, stumdydamiesi, ant kojų lipdami J.Paukš. Siauruose šaligatviuose stumdėsi bobos su kraitelėmis A.Vencl. Kai pirkioj vietos visiems nepakanka, tai vaikigaliai ir piemenys stumdosi priemenėje rš. Nėr vietos pirtė[je]: stumdos subinėms Šts. Stùmdos stùmdos – kokie dabar šokiai! Šmn. Stum̃dos stum̃dos kai ne viso razumo žmones (tokie dabar esą šokiai) Švnč. Girti sueina, stùmdos su pečiais [šokiuose] Sk. Ekėjant arkliai stùmdosi J. O vaikai stumdėsi kūne jos Ch1Moz25,22. | prk.: Debesys plaukė stumdydamiesi ir leisdamiesi vis žemiau rš. ^ Ko stumdais kaip dangaus netekęs? LTR(Rs). Ko stumdaisi kaip Morkus po peklą? E. Stumdosi kaip bobos bobturgyj rš. ║ skausti baksnojant, smūgiu pastumiant: Vaikai jį alkūniavo ir stùmdė NdŽ. Ta pamotė teip jos nekentus, teip nekentus, vis ją bardavus, lojodavus, stumdydavus, mušdavus Sln. Sako, aš toki mandri buvusi, aš kitus vaikus stùmdžiusi Rmč. Ans munęs nestùmdė ne vieno karto Trk. Stùmdys, stùmdys liuob pieminukus, duos į kuprą Krš. Stùmdėt nu savęs vaikelį, bestùmdydami ir prarėkinot Vkš. Vaiką, sako, stum̃dąs girtas Klt. Kad nestumdytų, nespainiok po kojom LTR(Km). Vedė iž miesto skubindamies, stumdydami jį SPII220. ^ Durną i bažnyčio[je] stumdo LTR(Rm). | refl. Š, Rtr: Jie pagavo stùmdytis K. Ėmė stùmdytis ir peštis DŽ¹. Sakiau nesistùmdyti – neklausėt, stùmdėtės, dabar nerėkiat! Vkš. Judu tol stùmdysatos, kol langą iškrùšat NmŽ. Ka i pykstas anuodu, ale nesistùmdo Kv. Vienas su vienu stùmdės, pešės Smal. Dyki tąsos po sodžių, tai argi ramūs pabus: galynėjas, stumdos, brukas Kpč. Stum̃dos kai piemenes OG300. ║ refl. prk. tai pasitraukti spaudžiamam, tai vėl grįžti, kitą išstūmus: Tris mėnesius apie mus prontas stùmdėsi Vlkv. Vėlek nueis, vėlek atgrįš anie – čia ilgai stùmdės [kariavusių šalių kariuomenė] Pp. | Par mūsų valstybę stùmdos stùmdos karai Ob. 3. DŽ¹, Pvn, Mžš, Vkš varinėti prie darbo, siuntinėti, gainioti: [V]anginą reik stùmdyti J. Juk jau kas tikt nor, tas būrišką nabagėlį stùmdo šen ir ten nei kokį šunį nevertą K.Donel. Būdavo, ims pasakoti, prie kokių darbų jis buvęs stumdomas Žem. Ans negabus, teip tik stumdomuoju tebuvo Šts. Paprastas žmogus esi stùmdomas Rdn. Jam neduoda rimto darbo, o stùmdo visur kaip durną Jnš. Tuos vaikus mažus pradėjau stùmdyt ganyti Pn. Senį stùmdo marti: ir karvės melžt, ir kiaulės liuobt vis jam Skp. Stùmdo palei bobutes tuos vaikus (kai nėra darželio) Šmn. Stùmdomo darbo visi nenori Mrj. Stùmdo mane vieta iš vietos Dkš. Kur remontas koks, tai ir stùmdo juos Krs. ^ Ko mane stùmdai lyg Norkų po pragarą?! Kt. Stumdo kap akmenį nuo kelio LTR(Srj). Mane stùmdė visur kaip seną vyžą Vlkv. ║ reikalauti pasišalinti, versti išsikraustyti: Marčios tėvų nenora ne viena, stùmdo nu savęs Krš. 4. Rod negerbti, skriausti: Jonas buvo visų stumdomas J.Jabl. Anie stùmdo motyną, anus stùmdys vaikai – pamatysi! Krš. Kaime toks gyvenimas: esi stùmdomas Jd. Kas norėjo, tas [našlaitį] stùmdė; kas norėjo, tas ėsti davė, kas nenorėjo – nedavė Krž. Mažesnį visi stùmdo Jnš. Gal jau aš ne tokioj adynoj užgimiau, kad visi stùmdo Ds. Kap blogą pinigą stùmdė [našlaitę] Ad. Da gyvulį nestumdo, o tą senikę stumdo blogiau kaip gyvulį Srd. Stum̃do, stum̃do ją (senutę) vaikai Klt. 5. refl. šiaip taip gyventi, vargti: Nieko dar, po biškį stùmdaus Trk. Teip i stùmdomėms! Ln. Tiek metų Tomas su šeima stumdėsi tarp svetimų, o dabar – talpus dviejų aukštų, penkių kambarių butas J.Dov. Nejau mes taip ir stumdysimės visą gyvenimą paskui svetimų karvių uodegas, piemenaudami ir bernaudami gaspadoriams J.Balt. 6. refl. DŽ¹, NdŽ nieko neveikiant būti, bastytis, dykinėti: Žiemą vėl pusplikis stumdaus po užpečkį Žem. Toks didelis bernas neina prie darbo, o stùmdos su vaikais par dieną Jnš. Vaikų nėkur neleidau – lai stùmdos numien LKT109(Kv). Par visą dieną stùmdžiaus po kiemą Skdv.

◊ pastùrgalį stùmdyti gaišti: Tokiam čėse, kai lauke darbai dega, mergiotė po gryčią pastùrgalį stùmdo Skrb.

vė́jo stùmdomas

1. be sveikatos, silpnas, bejėgis: Eina vė́jo stùmdomas Vlkv.

2. be vietos, benamis: Jis visą gyvenimą buvo vė́jo stùmdomas Vlkv.

\ stumdyti; antstumdyti; apstumdyti; atstumdyti; įstumdyti; išstumdyti; nustumdyti; pastumdyti; persistumdyti; prastumdyti; pristumdyti; razstumdyti; parazstumdyti; sustumdyti; užstumdyti